Kaip parduoti daiktus internetu: platformos, kainos, saugumas ir mokesčiai

Parduoti nebereikalingą daiktą internetu Lietuvoje galima per kelias minutes: drabužius – „Vinted“, baldus ir techniką – skelbimų portale ar „Facebook Marketplace“. Sunkiau pasirinkti, kur konkretus daiktas bus parduotas greičiausiai, kiek tai kainuos ir kaip neprarasti nei daikto, nei pinigų.

Šiame gide – visa pardavimo eiga nuo nuotraukos iki pinigų sąskaitoje: kuo skiriasi platformos, kas moka komisinius ir siuntimą, kaip parašyti skelbimą, kada pardavimas tampa veikla, apie kurią reikia pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir kaip atpažinti sukčių. Kiekvienai temai skirta atskira gido dalis.

Kur ką parduoti

Platformą lemia daiktas, ne įprotis. Lengvą ir siunčiamą daiktą verta dėti ten, kur pirkėjas gali sumokėti iš karto ir atsiimti paštomate. Sunkų ar brangų – ten, kur pirkėjas atvažiuos apžiūrėti.

Platformų palyginimas

Sąlygos keičiasi: „Vinted“ kainoraštis paskutinį kartą atnaujintas 2026 m. spalio 8 d., todėl prieš keldami brangesnį daiktą patikrinkite platformos pagalbos puslapį.

Pardavimo eiga: penki žingsniai

1. Paruoškite daiktą. Išvalykite, patikrinkite, ar veikia, suraskite pirkimo čekį, dėžę, priedus. Čekis pakelia kainą ir praverčia, jei kada reikės pagrįsti įsigijimo kainą.
2. Nustatykite kainą. Suraskite kelis tokius pat ar panašius skelbimus toje pačioje platformoje ir žiūrėkite į tuos, kurie ką tik įkelti: seniai kabantis skelbimas rodo kainą, už kurią niekas neperka.
3. Nufotografuokite ir aprašykite. Dienos šviesa, vienspalvis fonas, visas daiktas, etiketė ar modelio numeris ir visi trūkumai stambiu planu. Aprašyme – būklė, matmenys, komplektacija, kodėl parduodate.
4. Atsakinėkite greitai ir tik platformoje. Persikėlimas į kitą susirašinėjimo programėlę naudingas tik sukčiui: ten nebegalioja nei platformos apsauga, nei įrodymai.
5. Atiduokite daiktą tik tada, kai mokėjimas tikras. Per platformą – kai gaunate jos pranešimą apie užsakymą. Gyvai – kai pinigai jūsų rankose arba matote juos savo banko programėlėje, o ne pirkėjo telefono ekrane.

Saugumas: ko nori sąžiningas pirkėjas ir ko – sukčius

Pirkėjai internete bijo pagrįstai. Policijos paros įvykių suvestinėse reguliariai pasirodo žmonės, pervedę avansą už prekę, kurios negavo. Todėl pirkėjas, prašantis sandorio per platformos mokėjimą ar apžiūros gyvai, yra normalus pirkėjas, o ne priekabus.

Tikri atvejai iš policijos suvestinių

• Vilniaus rajonas, 2026 m. spalis. Vyras už du Slovakijoje perkamus automobilius į tariamo pardavėjo kriptopinigines pervedė 199 900 € ir automobilių negavo.
• Panevėžys, 2026 m. spalis. Moteris pervedė 550 € avansą už skelbime rastą namuką ant ratų. Susisiekti su pardavėju nebepavyko.
• Marijampolės apskritis, 2026 m. spalis. Moteris socialiniame tinkle rado skelbimą apie granules, pervedė 620 € ir prekių negavo.

Pardavėjus apgauna kitaip: „pirkėjas“ atsiunčia nuorodą „pinigams atsiimti“, kurioje prašoma suvesti kortelės ar banko duomenis. Pinigams gauti užtenka sąskaitos numerio. Jei duomenis jau suvedėte ar pinigus pervedėte, iš karto skambinkite savo bankui, tada praneškite policijai per epolicija.lt arba telefonu 112.

Mokesčiai: kada pardavimas dar ne verslas

Savo nebereikalingų daiktų pardavimas nėra veikla. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad pajamų mokesčio mokėti nereikia, jei pardavimo pajamų ir daiktų įsigijimo kainos skirtumas per metus neviršija 2 500 €. Naudoti daiktai beveik visada parduodami pigiau, nei pirkti, todėl ši riba pasiekiama retai.

Kitaip yra, kai daiktus perkate tam, kad parduotumėte brangiau, arba gaminate pardavimui: tai individuali veikla, kurią reikia įregistruoti. Kuri forma tinka, paaiškinta ACS.lt straipsnyje „Individuali veikla: pažyma ar verslo liudijimas“.

Dažniausi klausimai