Nuotolinis buhalterio darbas: pagal sutartį ar savarankiškai, klientai ir atsakomybė

Buhalterio darbas – vienas tų, kurie į namus persikėlė lengviausiai: dokumentai skaitmeniniai, deklaracijos teikiamos internetu, su klientu užtenka pasikalbėti telefonu. „Nuotolinis buhalterio darbas“ ir „apskaitininko darbas nuotoliniu būdu“ Lietuvoje ieškoma po kelias dešimtis kartų per mėnesį, o „papildomas darbas buhalteriui“ – dar tiek pat.

Šioje gido dalyje – du keliai, kuriais buhalteris gali dirbti iš namų, ką apie apskaitos tvarkymą sako Finansinės apskaitos įstatymas, kur ieškoti klientų ir kokia atsakomybė tenka jums.

Du keliai dirbti iš namų

Darbas pagal darbo sutartį

Nuotolinėms buhalterio pareigoms galioja tos pačios Darbo kodekso taisyklės kaip bet kuriam nuotoliniam darbui: dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, raštu nustatomos suteikiamos darbo priemonės ir kam atsiskaitote, o papildomos su darbu susijusios išlaidos turi būti kompensuojamos šalių sutarta tvarka.

Mažoms įmonėms viso etato buhalterio dažnai nereikia, todėl šioje srityje daug pozicijų ne visam darbo laikui. Darbo kodeksas leidžia susitarti dėl mažesnio valandų ar darbo dienų skaičiaus, o atlygis tuomet mokamas proporcingai. Tai patogus būdas turėti du ar tris darbdavius, tačiau stebėkite bendrą darbo laiką ir terminus: mėnesio pabaiga ir deklaracijų datos pas visus sutampa.

Savarankiškos apskaitos paslaugos

Ką sako Finansinės apskaitos įstatymas

• Kas organizuoja apskaitą. Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą ir parenka apskaitą tvarkantį asmenį, išskyrus atvejus, kai tokia teisė įstatymuose suteikta kitiems valdymo organams.
• Ką daro apskaitą tvarkantis asmuo. Registruoja ūkines operacijas laikydamasis įstatymo ir taikomų standartų reikalavimų bei vadovo nustatytos tvarkos; keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, laiku perduoda apskaitos dokumentus ir registrus vadovui arba jo nurodytam asmeniui.
• Kas negali teikti paslaugų. Apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu negali būti asmuo, pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kitas įstatyme išvardytas veikas.
• Pranešimas. Fizinis asmuo, pradėjęs savarankiškai teikti apskaitos paslaugas ar šią veiklą nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją jos nustatyta tvarka.
• Vidaus tvarka. Apskaitos paslaugas teikiantis subjektas turi nusistatyti paslaugų teikimo organizavimo ir kontrolės tvarką ir jos laikytis.

Čia remiamės įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2025 m. gegužės 1 d. Įstatymas keičiamas dažnai, todėl prieš pradėdami veiklą pasitikrinkite aktualią redakciją.

Veiklos forma ir mokesčiai

Savarankiškai teikiant paslaugas, veiklą reikia įregistruoti ir pačiam mokėti mokesčius bei įmokas. Kuri forma tinka, paaiškinta ACS.lt straipsnyje „Individuali veikla: pažyma ar verslo liudijimas“.

Sutartis su klientu

Daugiausia ginčų kyla ne dėl apskaitos klaidų, o dėl to, kad nebuvo sutarta, kas už ką atsako. Į sutartį verta įrašyti:

• Paslaugų apimtį: kokius registrus pildote, kokias deklaracijas ir ataskaitas rengiate, kas į kainą neįeina.
• Dokumentų pateikimo terminus: iki kurios mėnesio dienos klientas pateikia sąskaitas ir išrašus ir kas nutinka, jei vėluoja.
• Kas pasirašo ir teikia deklaracijas ir finansines ataskaitas.
• Atsakomybės ribas: už ką atsakote jūs, o už ką – klientas, pateikęs neteisingą ar nepilną informaciją.
• Kainą ir jos keitimą – ypač kai auga operacijų skaičius.
• Dokumentų perdavimą nutraukus sutartį.
• Konfidencialumą ir asmens duomenų tvarkymą.

Privalomo civilinės atsakomybės draudimo reikalavimo dabartinėje įstatymo redakcijoje neradome, tačiau savanoriškas profesinės atsakomybės draudimas – įprasta praktika: viena klaida deklaracijoje klientui gali kainuoti daugiau, nei iš jo uždirbate per metus.

Kur ieškoti klientų

• Pažįstami ir buvę darbdaviai. Pirmi klientai dažniausiai ateina iš ten, kur jūsų darbą jau matė.
• Mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys. Mažosios bendrijos, individualios veiklos vykdytojai, pradedančios el. parduotuvės – jiems reikia kelių valandų per mėnesį, ne etato.
• Apskaitos biurai. Piko metu jie ieško pagalbos pagal paslaugų sutartį.
• Darbo skelbimų portalai. Ieškokite ne tik „buhalteris“, bet ir „apskaitos paslaugos“, „nuotolinis“, „ne visa darbo diena“.
• Specializacija. Lengviau rasti klientų, kai aišku, kam dirbate: el. prekybai, transportui, statyboms, ne pelno organizacijoms.

Nepervertinkite, kiek klientų galite aptarnauti vieni: terminai visiems tie patys, o susirgus pavaduoti nėra kam. Geriau mažiau klientų su aiškiomis sutartimis nei daug su žodiniais susitarimais.

Kiek tai trunka ir ko tikėtis

Buhalterio darbas iš namų nėra „laisvas grafikas“. Mėnesio pradžioje ir prieš deklaracijų terminus krūvis didžiausias, o klientai dokumentus dažnai atsiunčia paskutinę dieną. Pirmus mėnesius su nauju klientu užtrunkate ilgiau – kol susitvarkote ankstesnio laikotarpio duomenis ir priprantate prie jo veiklos.

Jei ieškote papildomų pajamų šalia pagrindinio darbo, pradėkite nuo vieno ar dviejų klientų. O jei norite pajamų šaltinio, kuris nepriklauso nuo terminų, galima šalia paslaugų rekomenduoti klientams naudingus produktus ir gauti komisinį.

Dažniausi klausimai