Internetiniai kursai: kaip sukurti, kur talpinti ir kaip parduoti

Internetinis kursas – brangiausias iš skaitmeninių produktų: pirkėjas moka ne už informaciją, kurios internete pilna, o už tvarką, tempą ir rezultatą. Tą patį kursą galima parduoti šimtus kartų, bet jį sukurti užtrunka ilgiau nei šabloną ar knygą, o pardavėjui tenka daugiau teisinių pareigų.

Šioje gido dalyje – kaip sukurti internetinį kursą: kokį formatą pasirinkti, kur jį talpinti ir kiek pasiima platformos, kaip nustatyti kainą ir ką apie atsisakymo teisę sako Civilinis kodeksas.

Kokį formatą pasirinkti

Pirmą kartą kursą dažnai verta vesti gyvai mažai grupei: pamatysite, kur dalyviai stringa, o pamokų įrašai taps būsimo įrašyto kurso pagrindu.

Kaip sukurti kursą: žingsniai

1. Apibrėžkite pažadą. Vienas sakinys: kas, per kiek laiko, ką mokės padaryti. „Excel pagrindai“ – tema, „per dvi savaites išmoksite paruošti mėnesio ataskaitą“ – pažadas.
2. Patikrinkite paklausą. Aprašykite kursą viename puslapyje ir pasiūlykite išankstinę registraciją ar bandomąją grupę. Jei niekas neperka aprašymo, nepirks ir įrašų.
3. Sudarykite programą nuo rezultato. Surašykite, ką dalyvis turi mokėti pabaigoje, ir eikite atgal: kokių žingsnių reikia. Viskas, kas rezultato nepriartina, – priedas, ne pamoka.
4. Skaidykite į trumpas pamokas. Viena pamoka – viena mintis ir viena užduotis.
5. Įrašykite. Garsas svarbiau už vaizdą: prastą vaizdą žiūrovai atleidžia, prasto garso – ne. Ekrano įrašui pakanka kompiuterio ir išorinio mikrofono.
6. Pridėkite medžiagą: užduočių lapus, šablonus, kontrolinius sąrašus. Jie dažnai vertinami labiau nei pačios paskaitos.
7. Išbandykite su keliais žmonėmis prieš paleisdami viešai ir pataisykite vietas, kuriose jie sustojo.

Kur talpinti kursą ir kiek tai kainuoja

„Udemy“ atveju „grynoji suma“ – tai studento sumokėta kaina, atėmus taikomus mokesčius ir rinkliavas, pavyzdžiui, 30 % mokestį, kurį „Apple“ ir „Google“ taiko pirkimams programėlėse. Dėstytojai taip pat gali dalyvauti „Udemy“ prenumeratų ir verslo programose, kuriose atlygis skaičiuojamas atskirai.

Prekyvietė tinka, kai neturite auditorijos ir kursas skirtas plačiai, dažniausiai angliškai kalbančiai rinkai. Lietuviškam kursui dažniausiai lieka sava svetainė ar platforma: pirkėjai ateina iš jūsų socialinių tinklų, naujienlaiškio ar per rekomendacijas.

Rekomendacijos gali būti ir organizuotos: kursą siūlo partneriai – tinklaraštininkai, bendruomenių administratoriai, kiti lektoriai – ir gauna komisinį tik už įvykusį pardavimą.

Kaip nustatyti kainą

• Kainą riškite prie rezultato, ne prie valandų skaičiaus. Trumpas kursas, išsprendžiantis brangią problemą, gali kainuoti daugiau nei ilgas apžvalginis.
• Pažiūrėkite, ką pirkėjas rinktųsi vietoj jūsų: knygą, gyvus mokymus, individualią konsultaciją. Jūsų kaina turi turėti prasmę šalia jų.
• Pradėkite nuo vienos kainos. Paketus (tik įrašai / su grįžtamuoju ryšiu / su konsultacija) pridėkite tada, kai žinosite, ko dalyviams trūksta.
• Nuolaidas darykite retai ir su aiškia pabaigos data. Nuolatinė „akcija“ pirkėjus išmoko nepirkti už pilną kainą, o rodoma kaina iki nuolaidos turi būti tikra.
• Prekyvietėje kainą kontroliuojate mažiau: platforma gali taikyti savo nuolaidas, todėl prieš keldami kursą perskaitykite jos kainodaros taisykles.

Pirkėjo teisė atsisakyti: ką sako Civilinis kodeksas

Kursą internetu perkantis žmogus yra vartotojas, sudarantis nuotolinę sutartį. Civilinio kodekso 6.22810 straipsnis jam suteikia teisę per keturiolika dienų atsisakyti sutarties nenurodant priežasties.

Skaitmeniniam turiniui numatyta išimtis. Vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties dėl skaitmeninio turinio teikimo, jei sutartis pradėta vykdyti ir yra visos trys sąlygos:

1. vartotojas aiškiai iš anksto sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti nesuėjus atsisakymo terminui;
2. vartotojas pripažino, kad netenka teisės atsisakyti sutarties;
3. pardavėjas pateikė sutarties patvirtinimą, kaip reikalauja kodeksas.

Praktiškai tai reiškia:

• Atskira varnelė perkant. Pavyzdžiui: „Sutinku, kad prieiga prie kurso būtų suteikta iš karto, ir suprantu, kad dėl to netenku teisės atsisakyti sutarties.“ Pirkėjas ją turi pažymėti pats.
• Patvirtinimas el. paštu, kuriame pakartotas šis sutikimas ir užsakymo sąlygos.
• Jei bent vienos sąlygos nėra, pirkėjas 14 dienų gali atsisakyti kurso, net jei jau peržiūrėjo pamokas.

Gyviems kursams, kurie teisiškai yra paslauga, taikoma kita išimtis: atsisakymo teisės nebelieka tik tada, kai paslauga visiškai suteikta, o prieš pradedant buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis šios teisės neteks. Kol kursas nesibaigęs, dalyvis per 14 dienų nuo sutarties sudarymo gali jo atsisakyti.

Kodekse taip pat numatyta, kad sutarties atsisakymo funkcija turi būti nuolat prieinama tol, kol vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties. Daug kursų autorių savo noru siūlo ir platesnę pinigų grąžinimo garantiją – tai leidžiama, jei pažadą vykdote.

Ką privalo matyti pirkėjas prieš mokėdamas

Jei kurso medžiagoje naudojate svetimus vaizdus, muziką ar programų ekrano nuotraukas, pasitikrinkite, ar jų licencijos leidžia komercinį naudojimą.

Mokesčiai

Pajamos iš kursų – veiklos pajamos, todėl veiklą reikia įteisinti. Kuri forma tinka, paaiškinta ACS.lt straipsnyje „Individuali veikla: pažyma ar verslo liudijimas“.

Registruotis PVM mokėtoju privaloma, kai pajamos Lietuvoje per metus viršija 45 000 €. Įrašyti kursai laikomi elektroninėmis paslaugomis: jei juos perka kitų ES šalių gyventojai ir tokių pardavimų vertė per metus viršija 10 000 €, PVM mokamas pagal pirkėjo šalies tarifą – tam skirta OSS sistema. Gyvų mokymų apmokestinimas gali skirtis, todėl prieš pardavinėjant į užsienį verta pasitarti su buhalteriu.

Dažniausi klausimai