Vertėjo darbas laisvai samdomu būdu: kvalifikacija, užsakymai ir įkainiai

Vertėjo darbas – viena seniausių laisvai samdomų profesijų: vertimų biurai ir leidyklos užsakymus įprastai perduoda išoriniams vertėjams, su kuriais sudaro paslaugų ar autorines sutartis. Darbą galima atlikti iš bet kurios vietos, todėl „vertėjo darbas nuotoliniu būdu“ yra ne išimtis, o norma.

Šioje gido dalyje – ar vertėjui Lietuvoje reikia licencijos, kas tvirtina dokumentų vertimus, kokie būna užsakymai, kaip skaičiuojamas atlygis ir kur ieškoti darbo. Teisinė informacija patikrinta Notariato įstatyme, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir Europos e. teisingumo portale.

Ar vertėjui reikia licencijos

Kai kuriose Europos šalyse veikia prisiekusių vertėjų institutas: tik į valstybės registrą įrašytas vertėjas gali pateikti oficialią galią turintį vertimą. Lietuvoje tokios sistemos nėra. Europos e. teisingumo portale nurodyta, kad Lietuvoje oficialios prisiekusių vertėjų duomenų bazės nėra, o vertėją raštu ar žodžiu galima susirasti individualiai.

Tai reiškia, kad versti ir už tai gauti atlygį gali kiekvienas, įregistravęs veiklą. Kvalifikacijos klausimą sprendžia ne valstybė, o užsakovas: vertimų biurai dažnai prašo filologinio ar vertimo studijų diplomo, duoda bandomąjį vertimą, o specializuotiems tekstams – teisiniams, medicininiams, techniniams – ieško vertėjų, turinčių tos srities žinių.

Kas tvirtina dokumentų vertimus

Institucijos – migracijos tarnybos, universitetai, teismai, registrai – dažnai reikalauja patvirtinto dokumento vertimo. Praktikoje būna du lygiai.

Notariato įstatymo punktas, pagal kurį notarai liudijo dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, neteko galios nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Todėl šiandien „notarinis vertimas“ reiškia notaro paliudytą vertėjo parašą. Vertėjui tai svarbu dėl atsakomybės: pasirašydami po dokumento vertimu, už jo teisingumą atsakote jūs, ne notaras.

Jei dokumentas skirtas užsienio institucijai, reikalavimus nustato ta šalis – kai kur priimami tik vietoje registruotų prisiekusių vertėjų vertimai. Tai turi išsiaiškinti klientas, bet paklausti verta iš anksto, kad darbas nebūtų atliktas veltui.

Vertimo darbų rūšys

Paskutinė eilutė – palyginti nauja darbo rūšis. Dalis užsakovų tekstą pirma išverčia programa ir vertėjui moka už redagavimą – dažnai mažesniu įkainiu nei už vertimą. Prieš sutikdami pasižiūrėkite teksto pavyzdį: prastos kokybės mašininį vertimą pataisyti gali užtrukti ilgiau nei išversti iš naujo.

Kaip skaičiuojamas atlygis

Tarptautinės agentūros dažnai naudoja vertimo atminties programas, kurios atpažįsta pasikartojančius ar anksčiau verstus sakinius, ir už juos moka mažesnę įkainio dalį. Tokios nuolaidų lentelės – derybų dalykas, todėl prieš pasirašydami sutartį jas perskaitykite.

Įkainis priklauso nuo kalbų poros, teksto sudėtingumo ir termino. Retesnių kalbų ir specializuotų tekstų vertimas apmokamas geriau nei bendro pobūdžio tekstų iš populiariausių kalbų; už skubius darbus įprasta taikyti priemoką.

Kur ieškoti darbo

• Vertimų biurai. Dažniausias kelias pradedant: nusiunčiate gyvenimo aprašymą su kalbų poromis ir specializacija, atliekate bandomąjį vertimą. Biuras pasirūpina klientais ir tvirtinimu, bet pasilieka dalį kainos.
• Užsienio agentūros. Joms reikia vertėjų, kurių gimtoji kalba lietuvių, o konkurentų čia mažiau nei populiariausiose kalbų porose.
• Leidyklos. Knygų vertimai – ilgi projektai pagal autorinę sutartį, dažnai mokama už autorinį lanką.
• Laisvai samdomų paslaugų platformos. „Upwork“ ir „Fiverr“ tinka nedideliems vertimams ir lokalizacijai, tačiau ten konkuruojama kaina.
• Tiesioginiai klientai. Eksportuojančios įmonės, advokatų kontoros, el. parduotuvės, plečiančios veiklą į kitas rinkas.

Vertimas ir autorių teisės

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas tarp išimtinių autoriaus teisių numato teisę leisti arba uždrausti versti kūrinį. Todėl grožinės knygos, straipsnio ar scenarijaus vertimui reikia originalo teisių turėtojo leidimo – juo paprastai pasirūpina leidykla ar užsakovas.

Pats vertimas taip pat yra kūrinys, o vertėjas – jo autorius. Su leidykla sudaroma autorinė sutartis, kuri pagal įstatymą turi būti rašytinė ir nurodyti perduodamas turtines teises, teritoriją, terminą ir atlyginimą. Jei terminas nenurodytas, sutarties šalis gali ją nutraukti raštu įspėjusi prieš vienerius metus; jei nenurodyta teritorija, laikoma, kad teisės perduotos tik Lietuvos teritorijoje. Vertėjo vardo nurodymas – asmeninė neturtinė teisė, kuri kitiems asmenims neperduodama.

Įrankiai

• Vertimo atminties programos. Jos išsaugo jūsų išverstus sakinius ir pasiūlo juos, kai tekstas kartojasi. Daugelis agentūrų reikalauja dirbti jų nurodyta programa.
• Terminų žodynai. Savo ar kliento sudarytas terminų sąrašas užtikrina, kad tas pats terminas visame tekste verčiamas vienodai.
• Mašininis vertimas. Naudoti jį galima tik klientui žinant: dalis sutarčių draudžia kelti tekstą į viešas vertimo sistemas dėl konfidencialumo.

Veiklos forma

Vertėjai dažniausiai dirba pagal individualios veiklos pažymą; su leidyklomis sudaromos autorinės sutartys. Veiklos formų skirtumai paaiškinti ACS.lt straipsnyje „Individuali veikla: pažyma ar verslo liudijimas“. Dirbant su užsienio agentūromis verta iš anksto išsiaiškinti PVM taisykles – jos aptartos gido dalyje apie sutartis ir kainas.

Dažniausi klausimai